Vilniaus universiteto leidykla

Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės ..

Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės dėl kai ..

Mokymo medžiaga skirta susipažinti su vienu katastrofos laikotarpio reiškiniu – nacmečiu ir jo sociokultūrine situacija. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomo kurso „XX amžiaus lietuvių literatūra“ tema. Sociokultūriniai faktai rinkti iš įvairių šaltinių (periodikos, apžvalgų), nau..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine krikšto..

Tai jau trečioji VU Filologijos fakulteto mokslininkų – profesorės dr. Irenos Smetonienės, dr. Mariaus Smetonos ir profesorės dr. Kristinos Rutkovskos – monografija, besiremianti J. Bartminskio ir jo mokinių Liubline sukurtos etnolingvistinės mokyklos metodologija. Pirmoji išleista 2017 m. – „Vertyb..

Tai jau trečioji VU Filologijos fakulteto mokslininkų – profesorės dr. Irenos Smetonienės, dr. Mariaus Smetonos ir profesorės dr. Kristinos Rutkovskos – monografija, besiremianti J. Bartminskio ir jo mokinių Liubline sukurtos etnolingvistinės mokyklos metodologija. Pirmoji išleista 2017 m. – „Vertyb..

Monografijoje gvildenami vizualiajai sociologijai priskiriami klausimai. Supažindinama su tyrimo dalyvio balso diskursu, parodoma, kaip vizualus posūkis išryškino žemėlapių metodų vietą vaizdu grįstuose tyrimuose. Pateikiama Koncentrinių apskritimų žemėlapio metodų taikymo pavyzdžių ir aiš..

Aplink Žemės planetą skrieja apie 150 dirbtinių palydovų, kurių pagrindinis tikslas yra Žemės paviršiaus ir joje vykstančių procesų stebėsena. Palydoviniai duomenys yra naudojami žemės ūkyje, miškininkystėje, aplinkosaugoje, teritorijų planavime ir daugelyje kitų sričių. Šis vadovėlis skirtas su..

Ši mokomoji priemonė skirta studijuojantiems žurnalistiką ir klausantiems kursą bendru pavadinimu „Žiniasklaidos kalba ir stilius“. Viename iš semestrų studentai mokosi taisyklingos tarties ir kirčiavimo. ..

Monografijoje nagrinėjamas Lietuvos žiniasklaidos politikos formavimo procesas septynių parlamentinių ciklų metu, veikiant šešiolikai Lietuvos Vyriausybių nuo 1990 iki 2016 metų. Knygoje atskleidžiama, kaip žiniasklaidos politiką formulavo Lietuvos Vyriausybės ir kokia žiniasklaidos politika buvo fo..

Monografijoje kompleksiškai nagrinėjami žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo ir plėtros procesai. Prioritetinis dėmesys skiriamas šiuolaikinėms mokslo ir technologijų pažangos, inovacijų aktyvinimo, socialinės ir ekonominės raidos, taip pat darnios plėtros aplinkybėms..

Mokomoji priemonė „Žmogaus genomo analizė: dažniausiai taikomi matematiniai metodai" - skirta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos genetikos magistrantūros (62101B105), biomedicinos mokslų srities studijų modulio „Molekulinė genetika, genomika ir epigenomika", dalyko „Molekulinė žmoga..

Mokomoji priemonė „Žmogaus genomo analizė: dažniausiai taikomi matematiniai metodai" - skirta Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto medicinos genetikos magistrantūros (62101B105), biomedicinos mokslų srities studijų modulio „Molekulinė genetika, genomika ir epigenomika", dalyko „Molekuli..

Knygoje nagrinėjami antropologinio - žmogaus ir gyvūno - skirtumo pavidalai fenomenologinėje hermeneutinėje filosofijoje. Maxo Schelerio, Martino Heideggerio, Eugeno Finko filosofijoje antropologinis skirtumas atliko svarbų vaidmenį apibrėžiant žmogaus esmę. Monografijoje tiriama, kokie motyvai ir p..

Dieses Lehrbuch ist meine erste gröβere Arbeit in deutscher Sprache, die ausgewählten theoretischen Fragen der deutschen Phraseologie gewidmet ist. Es ist aus einem theoretisch orientierten Lehrkurs entstanden, den ich für die Germanistikstudierenden der Universität Vilnius in den letzten Jahren geh..