Vilniaus universiteto leidykla

Mokymo priemonė „Šiuolaikinė lenkų kalba. Lenkų kalbos Lietuvoje specifika“ („Współczesny język polski. Swoistość języka polskiego na Litwie“) skirta pirmosios pakopos humanitarinių krypčių studentams. Šioje priemonėje atsižvelgiama į specifines lenkų kalbos kultūros ugdymo Lietuvoje problemas. Kiek..

Studijoje aprašyta XIX a.–XX a. pradžios (1800–1910) Mišiškių kaimo asmenvardžių (krikštavardžių ir pavardžių) visuma remiantis Nemajūnų parapijos bažnytiniu archyvu bei kitais šaltiniais. Pridėta žiupsnelis pastabų apie kitas būdingesnes gimtojo kaimo kalbos ypatybes...

Studijoje aprašyta XIX a.–XX a. pradžios (1800–1910) Mišiškių kaimo asmenvardžių (krikštavardžių ir pavardžių) visuma remiantis Nemajūnų parapijos bažnytiniu archyvu bei kitais šaltiniais. Pridėta žiupsnelis pastabų apie kitas būdingesnes gimtojo kaimo kalbos ypatybes...

Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės ..

Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija. Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija; pateiktos hipotezės dėl kai ..

Mokymo medžiaga skirta susipažinti su vienu katastrofos laikotarpio reiškiniu – nacmečiu ir jo sociokultūrine situacija. Tai Vilniaus universiteto Filologijos fakultete dėstomo kurso „XX amžiaus lietuvių literatūra“ tema. Sociokultūriniai faktai rinkti iš įvairių šaltinių (periodikos, apžvalgų), nau..

Knygoje pristatoma mokslininko ir pamokslininko, botaniko, gydytojo, žemaičių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, mokslo terminijos ir žemaičių bendrinės kalbos kūrėjo, kunigo pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) asmeninė biblioteka, jos kilmė ir raida, likimas ir paveldas. Publikuojamame „..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine krikšto..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine..

Tai jau trečioji VU Filologijos fakulteto mokslininkų – profesorės dr. Irenos Smetonienės, dr. Mariaus Smetonos ir profesorės dr. Kristinos Rutkovskos – monografija, besiremianti J. Bartminskio ir jo mokinių Liubline sukurtos etnolingvistinės mokyklos metodologija. Pirmoji išleista 2017 m. – „Vertyb..

Tai jau trečioji VU Filologijos fakulteto mokslininkų – profesorės dr. Irenos Smetonienės, dr. Mariaus Smetonos ir profesorės dr. Kristinos Rutkovskos – monografija, besiremianti J. Bartminskio ir jo mokinių Liubline sukurtos etnolingvistinės mokyklos metodologija. Pirmoji išleista 2017 m. – „Vertyb..

Monografijoje gvildenami vizualiajai sociologijai priskiriami klausimai. Supažindinama su tyrimo dalyvio balso diskursu, parodoma, kaip vizualus posūkis išryškino žemėlapių metodų vietą vaizdu grįstuose tyrimuose. Pateikiama Koncentrinių apskritimų žemėlapio metodų taikymo pavyzdžių ir aiš..

Aplink Žemės planetą skrieja apie 150 dirbtinių palydovų, kurių pagrindinis tikslas yra Žemės paviršiaus ir joje vykstančių procesų stebėsena. Palydoviniai duomenys yra naudojami žemės ūkyje, miškininkystėje, aplinkosaugoje, teritorijų planavime ir daugelyje kitų sričių. Šis vadovėlis skirtas su..

Ši mokomoji priemonė skirta studijuojantiems žurnalistiką ir klausantiems kursą bendru pavadinimu „Žiniasklaidos kalba ir stilius“. Viename iš semestrų studentai mokosi taisyklingos tarties ir kirčiavimo. ..

Monografijoje nagrinėjamas Lietuvos žiniasklaidos politikos formavimo procesas septynių parlamentinių ciklų metu, veikiant šešiolikai Lietuvos Vyriausybių nuo 1990 iki 2016 metų. Knygoje atskleidžiama, kaip žiniasklaidos politiką formulavo Lietuvos Vyriausybės ir kokia žiniasklaidos politika buvo fo..

Monografijoje kompleksiškai nagrinėjami žiniomis grindžiamos visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo ir plėtros procesai. Prioritetinis dėmesys skiriamas šiuolaikinėms mokslo ir technologijų pažangos, inovacijų aktyvinimo, socialinės ir ekonominės raidos, taip pat darnios plėtros aplinkybėms..