Other books

Knygoje pristatoma docento Leono Valkūno, dirbusio VU Filologijos fakultete 1945–1987 m. gyvenimas ir veikla. Pirmoje knygos pusėje pateikta L. Valkūno darbų bibliografija ir svarbesni straipsniai, antroje – artimųjų, pažįstamų, buvusių studentų, bendradarbių atsiminimai ir keli laiškai...

Rasos Pukėnienės parengtoje bibliografijos rodyklėje sutelkta medžiaga apie 2009–2019 metais profesoriaus Domo Kauno atliktus mokslinės ir visuomeninės veiklos rezultatus. Aprašytos autorinės profesoriaus knygos, straipsniai, vadovautos disertacijos, ikonografija, vaizdo ir garso publikacijos bei li..

Teminiame straipsnių rinkinyje Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės publikuojama 16 Lietuvos (Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto, Vilniaus universiteto ir Lietuvių kalbos instituto) ir užsienio (Italijos, Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos) mokslininkų straipsnių. Visus straipsnius ..

Knygos "Achilo kulno papėdėje. Pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva" turinį sudaro apmąstymai apie praktinę gamtos filosofiją (ekologinę etiką) ir jos vietą bei vaidmenį sprendžiant ekologinę dabarties problemą. Aptariami ekologinės krizės kaip globalinio proceso iššūkiai ir Lietuvos visuomenės ..

Keliaudami ir pažindami pasaulį, lankydamiesi svečiose šalyse ir ragaudami kitų kraštų nacionalinius valgius neretai susimąstome ir apie lietuviškąją gastronomijos tradiciją. Kas yra ta lietuviškoji virtuvė? Kurie patiekalai yra patys lietuviškiausi? Kuo pavaišinti užsienietį, atkeliavusį į mūsų kra..

Studijoje naudojamas sakytinės istorijos (angl. oraI history) metodas, kuriuo analizuojami visos visuomenės arba jos grupių subjektyvūs įsitikinimai, nuomonės ir nuostatos. Pagrindinis studijos šaltinis yra dešimties Lietuvos moterų biografiniai interviu. Juos pasitelkiant analizuojamos moterų patir..

Vieno žymiausių 20 amžiaus lietuvių kalbininkų Prano Skardžiaus darbai išspausdinti penkiuose "Rinktinių raštų" tomuose (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996–1999). Septintajame tome paskelbtos nelietuviškų žodžių, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklės, o knygos pabaigoje pateikta iš..

„Pokalbiai su Vaclovu Augustinu. Dirigento, muzikos pedagogo, kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato atvertys apie „Jauną muziką", kompoziciją, „Antį" ir daug ką kita..." – tai bandymas pažinti, atskleisti daugiabriaunį choro dirigento, kompozitoriaus ir ped..

Tai publikuotų ir atrinktų rankraštinių Urbučio recenzijų tomas. Šiam prasmingam mokslinės veiklos žanrui Profesorius neabejingas nuo pat akademinės karjeros pradžios. Iš recenzijų matyti, kad Urbutį domina baltų kalbų žodžiai ir žodynai: žodžių kilmė, santykiai su kaimynų (ypač slavų) leksika, senų..

2002 metų vasarą autorius parengė leidinį mokinių tėvams „Kaip išgyventi 2002-2003 mokslo metais. Į pagalbą mokinių tėvams“. Tai buvo pirmas tėvams skirtas tokio pobūdžio leidinys Lietuvoje. Per nepilnus mokslo metus iš knygynų lentynų pradingo visas penkių tūkstančių egzempliorių tiražas, b..

Giunteris Valrafas vėl keliauja po priedanga. Pasivadinęs Michaeliu G., tyrinėjo Vokietijos skambučių centrų kasdienybę – laikraštyje „Zeit" išspausdintas reportažas sulaukė didžiulio atgarsio. Kitas sėkmingas žurnalistinis tyrimas atsirado, kai kartu su kitais mažą atlygį gaunančiais darbuo..

The study maps changing energy relations in the Baltic Sea region in the aftermath of two events – the 2004 EU enlargement that has changed the political and institutional / regulatory landscape of the region and the outbreak of the armed conflict in Ukraine that has put the issue of energy security..

VU Filologijos fakulteto polonistų parengtas mokslinių darbų rinkinys Czesław Jankowski (1857–1929) – między „tutejszością” a europejskością (Czesławas Jankowskis (1857–1929) – tarp „čionykštiškumo“ ir europietiškumo) yra skirtas iš Ašmenos apskrities kilusio lenkų rašytojo, poeto, vertėjo i..

Grafas Jurgis Plateris (Jerzy hrabia Plater;1810–1831) – vokiečių kilmės sulenkėjusios Žemaitijos dvarininkijos atstovas. Įgijęs filologo išsilavinimą senajame Vilniaus universitete, jis tapo vienu svarbiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos bajoriškojo lituanistinio sąjūdžio dalyvių, lietuvių k..

Išleidus pirmąją prisiminimų dalį, Barboros balsas, regis, buvo išgirstas. Jos tekstas ir asmenybė įgijo didesnį savarankiškumą, o ne tik tarnavo ir tarnauja kaip istorinis ir literatūrinis pasakojimas jos vyro, neginčijamo Lietuvos dailės klasiko Vlado Didžioko, biografijai. Turime pripažin..

Šioje knygoje autorius pasakoja apie savo vaikystę, jaunystę, studijas, sudėtingą darbo Vilniaus universitete laikotarpį. Knygoje surašyti toli gražu ne visi prisiminti dalykai, o tik tie, kurie autoriui atrodė galintys būti įdomesni ne tik lituanistui, bet ir šiaip skaitytojui...