Other books

Bibliografijos rodyklė parengta žymaus istoriko, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesoriaus Alfredo Bumblausko 60 m. jubiliejui. Joje įtraukti 1980–2016 m. bibliografiniai aprašai. Taip pat pateikiami Bumblausko kurtų ir vestų TV laidų sąrašai. Bibliografijos rodyklę papildo Aurelijaus G..

Šioje rodyklėje skelbiama prieš penkerius metus mirusio žymaus mokslininko baltisto, fonologijos ir dialektologijos specialisto Alekso Stanislovo Girdenio (1936-2011) darbų bibliografija. Profesorius yra paskelbęs monografijų, tarminių tekstų rinkinių, per 400 mokslo straipsnių, vadovavęs 37 doktora..

Straipsnių rinkinys atspindi dvylikos autorių ilgamečių tyrimų rezultatus. Daugumoje straipsnių yra naudojama nauja, iki šiol neskelbta medžiaga iš Lietuvos ir užsienio archyvų, o visi autoriai vienaip ar kitaip faktus, įvykius ir procesus konceptualizuoja naujoviškai, juos traktuodami plate..

Skaitytojams siūlomas straipsnių rinkinys (sud. Irena Valikonytė ir Neringa Šlimienė), paruoštas 2016 m. lapkričio 17–18 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje perskaitytų pranešimų pagrindu. 2016 m. sukako 450 metų, kai buvo priimtas ir pradėjo galioti antrasis Lietuvos Statutas. Ši suka..

Rasos Pukėnienės parengtoje bibliografijos rodyklėje sutelkta medžiaga apie 2009–2019 metais profesoriaus Domo Kauno atliktus mokslinės ir visuomeninės veiklos rezultatus. Aprašytos autorinės profesoriaus knygos, straipsniai, vadovautos disertacijos, ikonografija, vaizdo ir garso publikacijos bei li..

Knyga skirta pristatyti Lietuvos archeologijos šaltinius, saugomus Sankt Peterburgo mokslo institucijose...

Knygoje atskleidžiami NATO ir Lietuvos šioje organizacijoje ieškojimai, svarbiausios diskusijos, bandoma suvokti pirmųjų narystės NATO metų patirtis. Siekiama kalbėti apie apie NATO ir Lietuvą joje „iš vidaus“, nesibaiminant besikeičiančios NATO ir pripažįstant, kaip svarbu jos pasirinkimus aišk..

In autumn 2007, the Centre of Scandinavian Studies at Vilnius University hosted an international conference on Old Norse literature, mythology, culture, social life and language, held on the occasion of the 200th anniversary of the publication in Vilnius of Edda Skandinawska by Joacim Lelewel. The t..

Knyga "Vilniaus Šv. Jonų bažnyčia. Vadovas" – tai vadovas po vieną iš seniausių ir įspūdingiausių Vilniaus šventovių Šv. Jonų bažnyčią. Skaitytoją siekiama supažindinti su statinio istorija, architektūra, interjero detalėmis ir ryškiausiomis asmenybėmis. Svarbų vaidmenį leidinyje atlieka vizualinė m..

Leidinyje aprašyta vieno žymiausių XX amžiaus lietuvių kalbininkų Prano Skardžiaus (1899-1975) biografija ir kalbiniai darbai. Knyga gausiai iliustruota Skardžiaus nuotraukomis, dokumentais ir iki šiol neskelbta korespondencija, kuri atskleidžia Skardžiaus asmenybę ir tuometines kalbines diskusijas,..

Knyga „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai" - tai serijos „Lietuvos valstybingumo paveldas" antrasis tomas.Knyga „Lietuvos III Seimas – 1926-1927 išbandymų metai" skirta Lietuvos Respublikos III Seimo (1926 06 02–1927 04 12) is­torijos problemoms.Moksliniuose straipsniuose įvairiais aspe..

Ši Vilniaus universiteto istorija – tai 2009 metais, minint Vilniaus universiteto 430-metį, pasirodžiusios sintezės antrasis pataisytas ir papildytas leidimas. Naujoji sintezė – tai Vilniaus universiteto likimo ir vietos kultūroje bei moksle savotiškas apmąstymas, išplaukiantis iš Lietuvos Tūkstantm..

Knygos "Achilo kulno papėdėje. Pasaulinė ekologinė krizė ir Lietuva" turinį sudaro apmąstymai apie praktinę gamtos filosofiją (ekologinę etiką) ir jos vietą bei vaidmenį sprendžiant ekologinę dabarties problemą. Aptariami ekologinės krizės kaip globalinio proceso iššūkiai ir Lietuvos visuomenės mora..

Galima paklausti, kas yra bendra tarp vienerių rūmų parlamento, spintelės su indų džiovykla ir SMS pranešimo. Arba koks ryšys sieja motinos krepšelį, ksilitolį, sauną ir nemokamus mokyklinius pietus. Atsakymas paprastas: tai yra Suomijos socialinės naujovės.Kaip ir bet kur kitur, Suomijoje laurai dė..

Knyga skirta visapusiškai pristatyti žymaus semiotiko, mitologo, kalbininko, kultūros ir visuomenės kritiko bei eseisto Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) svariausią ir svarbiausią teorinio palikimo dalį, be kurios jis nebūtų tuo, kad buvo, yra ir liks humanitarinio bei socialinio mąstymo istorijoje..