Humanitariniai mokslai
Monografijoje lingvistiniu požiūriu ištirta ir aprašyta svarbiausių
lietuviškų XVI–XVIII a. kalvinistų giesmynų redagavimo istorija.
Didžiausias dėmesys skirtas Knygos nobažnystės (1653) giesmynui. Ypač
detalizuotas intensyviausiai taisytas leidinių lygmuo – ortografija;
pateiktos hipotezės ..
Studijoje aprašyta XIX a.–XX a. pradžios (1800–1910) Mišiškių kaimo
asmenvardžių (krikštavardžių ir pavardžių) visuma remiantis Nemajūnų
parapijos bažnytiniu archyvu bei kitais šaltiniais. Pridėta žiupsnelis
pastabų apie kitas būdingesnes gimtojo kaimo kalbos ypatybes...
Vilniaus universiteto simboliai (herbas, rektoriaus regalijos,
tradicinės ceremonijos) yra neatsiejami nuo šios aukštosios mokyklos
istorinių virsmų. Universiteto regalijų ir svarbiausių simbolių reikšmė
ilgą laiką prilygo karališkosioms. Šiame leidinyje siekiama pristatyti
pagrindinius minė..
Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti
XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija,
konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija.
Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos
pokyčiai X..
Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskl..
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų
institutas 2010 m. spalio 27 d. surengė seminarą „Šiuolaikiniai
istorinės sąmonės formavimo būdai: prielaidos, galimybės ir ribos“.Šiame straipsnių rinkinyje skelbiami keturi seminare perskaityti pranešimai ir po jų vykusios diskusi..
Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija.
Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius,
vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrengin..
Monografijoje susitelkiant ties Platono dialogais, kuriuose dominuoja sielos
problematika, naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės
samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas
nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams
realiz..
XIX a. rusų romanas šiandien laikomas vienu didžiausių Rusijos
indėliu į pasaulio kultūros istoriją. Fiodoro Dostojevskio (1821–1881)
ar Levo Tolstojaus (1828–1910) pavardės iš kino, televizijos
ekranizacijų ar teatro pastatymų žinomos net ir tiems, kurie jų romanų
niekada nėra skaitę. Kai k..
1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl iš..
Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, diskusijos ap..
Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės
Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių
chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos
teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo
svarų vakarų ir rytų baltų genč..
Pateikta bibliografijos rodyklė rodo Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorės habilituotos daktarės Reginos Koženiauskienės mokslinį produktyvumą. Visų straipsnių, spausdintų įvairiuose mokslo žurnaluose, neįmanoma išvardyti, tačiau atkreiptinas dėmesys į Reginos Koženiauskienės monog..
Leidinyje skelbiamas XIX a. pabaigos–XX a. pradžios Kanados emigranto į
tėviškę siųstų 92 laiškų ir su emigracija susijusių dokumentų rinkinys.
Jų autorius – buvusios Rytų Prūsijos Klaipėdos apskrities Dėglių kaimo
valstiečio sūnus Jurgis Kavolis (1865–1937), laiškai rašyti 1895–1923 m.
Juos..
„Patirties žodynas" – studija apie literatūrą, dalyvaujančią žmogaus gyvenime. Daugiausia dėmesio skiriama gimtąja lietuvių kalba parašytiems kūriniams. Jie aiškinami sąmonės, patirties, atminties kontekstuose. Remiantis literatūros fenomenologijos principais siekiama paprastumo, suprantamumo...
15.67€
Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties
ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja
knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose.
XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies
neribojamą fenom..