Humanities

Studijoje aprašyta XIX a.–XX a. pradžios (1800–1910) Mišiškių kaimo asmenvardžių (krikštavardžių ir pavardžių) visuma remiantis Nemajūnų parapijos bažnytiniu archyvu bei kitais šaltiniais. Pridėta žiupsnelis pastabų apie kitas būdingesnes gimtojo kaimo kalbos ypatybes...

Vilniaus universiteto simboliai (herbas, rektoriaus regalijos, tradicinės ceremonijos) yra neatsiejami nuo šios aukštosios mokyklos istorinių virsmų. Universiteto regalijų ir svarbiausių simbolių reikšmė ilgą laiką prilygo karališkosioms. Šiame leidinyje siekiama pristatyti pagrindinius minė..

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai XIX a. Vi..

Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskl..

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas 2010 m. spalio 27 d. surengė seminarą „Šiuolaikiniai istorinės sąmonės formavimo būdai: prielaidos, galimybės ir ribos“.Šiame straipsnių rinkinyje skelbiami keturi seminare perskaityti pranešimai ir po jų vykusios diskusijos ..

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrengin..

The object of this research to focus on the manuscript maps and plans of former territories of the Great Duchy of Lithuania (GDL) of the 16th–early 19th century. In the first part of the publication a separate introductory study is dedicated to the inquiry into the maps and plans of local territorie..

The monograph presents a new approach at interpreting those dialogues of Plato that conditionally could be called as dialogues about the Soul. The novelty of the interpretation lies in an effort to treat the dialogues, and antique philosophy in general, from the point of view of the subject of philo..

XIX a. rusų romanas šiandien laikomas vienu didžiausių Rusijos indėliu į pasaulio kultūros istoriją. Fiodoro Dostojevskio (1821–1881) ar Levo Tolstojaus (1828–1910) pavardės iš kino, televizijos ekranizacijų ar teatro pastatymų žinomos net ir tiems, kurie jų romanų niekada nėra skaitę. Kai kurie sva..

1660 m. Londone pradėta spausdinti pirmoji Biblija lietuvių kalba. Jos vertėjas – Samuelis Boguslavas Chylinskis. Baigęs Kėdainių gimnaziją, jis kelerius metus studijavo Franekerio akademijoje Olandijoje. Dėl XVII a. viduryje Lietuvoje kilusių karų baigęs mokslus nebegalėjo grįžti į tėvynę, todėl iš..

Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, diskusijos ap..

Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo svarų vakarų ir rytų baltų genčių indėl..

Pateikta bibliografijos rodyklė rodo Vilniaus universiteto klasikinės filologijos profesorės habilituotos daktarės Reginos Koženiauskienės mokslinį produktyvumą. Visų straipsnių, spausdintų įvairiuose mokslo žurnaluose, neįmanoma išvardyti, tačiau atkreiptinas dėmesys į Reginos Koženiauskienės monog..

„Patirties žodynas" – studija apie literatūrą, dalyvaujančią žmogaus gyvenime. Daugiausia dėmesio skiriama gimtąja lietuvių kalba parašytiems kūriniams. Jie aiškinami sąmonės, patirties, atminties kontekstuose. Remiantis literatūros fenomenologijos principais siekiama paprastumo, suprantamumo...

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenomeną. Tai..