Humanities

Šioje knygoje autorius bando aptarti pirmąją šiuolaikinės filosofijos tradiciją, koncentruodamasis į analitinę filosofiją, kuri būtų tarsi šios tradicijos centras, telkiantis apie save visas kitas artimas jai pažiūras. Manoma, kad išskirti analitinę filosofiją, tarsi kokį grynuolį, iš visos šiuo..

Studijoje pristatomos ir analizuojamos pastarojo šimtmečio trijų iškiliausių Europos istorinių mezoregionų tyrinėtojų sampratos. Istorinė regionistika integruojama į platesnį transnacionalinių istoriografijos prieigų kontekstą (lyginamoji, globalinė istorija ir kt.). Knyga gali būti laikoma isto..

„Ši knyga – tai universiteto intelektualinės dvasios istorija, ne visada sutampanti su esminiais valstybės gyvenimo lūžiais“, – teigia knygos recenzentas doc. dr. Eligijus Raila. Tai istorija, apimanti senojo universiteto kultūrinių vertybių likimą, kolekcijų ir bibliotekos fondų išsklaidymą XIX a. ..

Anksčiau sienas teko ginti ginklu, o sienų sutartys liudijo šalių karinio potencialo pusiausvyrą. Po 1990 metų kovo 11-osios sienas pavyko nustatyti diplomatinėmis priemonėmis. Autorius, aktyviai dalyvavęs atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais, knygoje atskleisdamas įdomias ir nepu..

Nihilizmo ryšį su tikrovės problema bei jo buvimą performatyvu – signalizuoja ir pats pristatomos monografijos pavadinimas bei jos paantraštė – Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos. Šios įžvalgos persmelkia visą knygos "Tikrovės spektrai. Vakarų nihilizmas tarp diagnozės i..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine..

Šioje kolektyvinėje monografijoje, analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, ..

Ieva Simonaitytė (1897–1978) - viena žymiausių XX amžiaus lietuvių rašytojų, savo kūriniuose talentingai įamžinusi Mažosios Lietuvos krašto tragišką likimą ir jo gyventojų - lietuvių etninį savitumą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Rašytojos gimimo 120-ųjų metinių minėjimo programoje ..

Колективна монографія литовських й українських дослідників пропонує новий інклюзивний підхід до інтерпретації спільної культурної спадщини обох народів. Географічна локалізація Литви на балто-словʼянському пограниччі латинської та візантійської цивілізацій детермінувала появу у Вільнюсі в XI..

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine krikšto..

Išleidęs šią paskutinę savo bibliografijos rodyklę, dėkoju visiems VMKL kraujagyslių chirurgams, radiologams, kitų labai svarbių diagnostikos skyrių gydytojams, gydytojams anesteziologams, laboratorijos specialistams už sukurtą puikią darbo aplinką. Jie visi buvo šalia kupini geriausių norų, savo pr..

The Rector’s regalia and the University’s coat of arms are symbols of the University’s unique status in society, signifying its autonomy and academic freedom. Their symbolic value was equal to that of royal insignia. In this publication, we will describe the main elements of these attributes, their ..

Vilniaus universiteto simboliai (herbas, rektoriaus regalijos, tradicinės ceremonijos) yra neatsiejami nuo šios aukštosios mokyklos istorinių virsmų. Universiteto regalijų ir svarbiausių simbolių reikšmė ilgą laiką prilygo karališkosioms. Šiame leidinyje siekiama pristatyti pagrindinius minėtų atrib..

Šiame leidinyje publikuojami šeši skirtingų autorių pranešimų pagrindu, kurie pirmą kartą buvo pristatyti 2018 m. balandžio 6 d. konferencijoje „Vilniaus universitetas: tradicijų tąsa, pertrūkiai ir išradimai“, parengti straipsniai. Tekstuose liečiamos skirtingų disciplinų, įvairių Vilniaus universi..

Šioje kolektyvinėje monografijoje, analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžiokl..

Vilniaus universitetas – neatskiriama Vilniaus ir jo senamiesčio dalis, žinoma kiekvienam vilniečiui. Turistams, miesto svečiams tai vienas pagrindinių lankomų objektų, be Gedimino pilies, arkikatedros, rotušės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla išsaugojo ne ..