Ontologijos transformacijos: medijos, nihilizmas, etika

Nors žodis „ontologija“ filosofijos žodyne atsirado tik XVIII amžiaus pradžioje, klausimas apie tai, kas iš tikro yra, buvo iškeltas jau tada, kai atsirado pati filosofija, t. y. kai pirmieji filosofai ėmė klausti apie tikrovės pirmąjį pradą, tai tikrovei suteikiantį tiek galutinį pagrindą, tiek vientisos visumos pobūdį. Vakarų filosofijos raidą galima traktuoti kaip pastangas atsakyti į šį klausimą. Esminis lūžis čia įvyko tada, kai Immanuelis Kantas pasiūlė transformuoti pagrindinį filosofijos klausimą – klausti ne apie būtį pačią savaime, bet apie paties to klausimo kėlimo galimybės sąlygas. Monografijoje nagrinėjami trys šios transformacijos aspektai. Pirmasis aspektas susijęs su klausimu apie medijas, per kurias būtis tik ir gali atsiverti. Antrasis – su poreikiu apmąstyti galimas „nihilistines“ Kanto pasiūlyto pakeitimo implikacijas. Trečiasis aspektas išryškėja tada, kai atkreipiame dėmesį į etinį to pakeitimo pobūdį.