Monografijos
Monografijoje, remiantis
sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ duomenimis, analizuojamas lietuvių
kilmės emigrantų deklaruojamas kalbinis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su
tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodologija, lietuvių
diasporos struktūra, nagrinėjamos bendr..
Monografija skirta darbuotojų įsitraukimo į darbą tyrinėjimui. Joje pristatomuose tyrimuose yra analizuojamos įsitraukimo į darbą individualios ir organizacinės prielaidos bei jų poveikio įsitraukimui mechanizmai, aptariamos įsitraukimo į darbą ir jo prielaidų matavimo priemonių psichometrinės chara..
Knygoje aptariama XIX a. daugiakalbė Lietuvos literatūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo dalis. Analizuojami iš LDK kultūros paveldėti bajorų savivokos modeliai – herojinis ir žemdirbiškasis etosai, iškilę klasicistinėje ir preromantinėje literatūroje. Aptariamos juos išrei..
„Dainoros Pociūtės monografijoje Lietuvos Reformacija atidengiama nagrinėjant ją kaip šio judėjimo asmenybių ir idėjų istoriją. Asmenybės ir idėjos yra reti, galima sakyti, nauji tyrimų objektai ir diskursai mūsų Reformacijos istoriografijoje. Asmenybių pasirinkimas yra nepaprastai vykęs, nes leidži..
Monografija atspindi svarbiausius K.Pakšto - profesionaliosios geografijos pradininko - gyvenimo, veiklos ir kūrybos etapus. Medžiaga dėstoma remiantis chronologiniu ir probleminiu principais, kad skaitytojas turėtų galimybę pats vertinti K.Pakšto nueitą visuomeniškai reikšmingą gyvenimo kelią, visu..
Šios knygos motyvas – nuostaba dialogo įvykiu. Dažnai pokalbyje skiriasi kalba, kontekstai, prielaidos ir dalyko supratimas, pats pokalbis būna dinamiškas, nevienakryptis, nevienaplotmis, kaip ginčas ar net konfliktas, - o vis dėlto žmonės susikalba. Kaip tai įvyksta? Be to, kaip atsitinka, kad kito..
Šioje knygoje pirmą kartą Lietuvoje formuluojama informacijos geopolitikos samprata ir atliekamas empirinis Lietuvos informacinės erdvės tyrimas, siūlomi originalūs visuomenės informacinio saugumo stiprinimo mechanizmai. Tai padės suprasti šiuolaikinę Rusijos politiką, jos sklaidą Lietuvos informaci..
Studija skirta itin smulkiems (0,05 – 0,5 ha) Lietuvos ežerams: jų kilmei, vystymuisi, išteklių kaitai, hidrologinių procesų specifikai. Lietuva – ko gero vienintelė Europos šalis savo laiku (1989 – 1990 m.) atlikusi tokių mažų stovinčio vandens objektų inventorizaciją visos šalies teritorijoje. Šio..
Monografijoje iš postmodernios teorijos ir mąstymo pozicijų nusakomas tradicijos ir modernumo santykis Balio Sruogos 1911–1929 metų literatūros kritikos, lyrikos tekstuose, vertimuose. Pasirinkta postmodernizmo siūloma filosofinė modernumo epistema leidžia visiškai naujai lietuvių literatūrologijos ..
Monografijoje nagrinėjami Baltijos jūros uostai, aptariant jų raidą, kai kurias uostų aplinkos bei navigacijos sąlygas, plėtros problemas, specializacijos ypatumus ir jų kaitą, vystymosi perspektyvas XXI a. Leidinyje esantys senieji bei šiuolaikiniai planai ir žemėlapiai, hidrotechninių įrenginių sc..
Šios mokslinės studijos tikslas – taikant šiuolaikines istorijos ir kultūros teorijas (atminties vietų, didžiųjų naratyvų ir istorinės sąmonės), apibendrinti LDK istorijos tyrimus ir mažuosius naratyvus, atrenkant juose iškeltus fenomenus, lemtingus įvykius, asmenybes, o kartu skatinti naujiems tyri..
Studijoje aiškinamasi, kokie yra „pirmos sovietmečio kartos“ išskirtiniai bruožai, kaip sovietinis „atšilimo“ laikotarpis struktūrino šios kartos gyvenimo scenarijus, kokias prisitaikymo strategijas ji rinkosi, kokį vaidmenį kartos prisitaikyme atliko šeima, planingo įstruktūrinimo politika, kokie k..
Šios monografijos tyrimo objektas apibrėžiamas mokslininkų tarpusavio komunikacija (komunikacija „mokslininkas-mokslininkui“). Monografijos naujumą rodo mokslinio tyrimo kreiptis tirti kintančios mokslo komunikacijos poreikius, analizuoti Lietuvoje besiformuojančią prieigą prie e. mokslo kūrinių. Mo..
Knygoje Vilniaus modernėjimas 1870–1940 m. pristatomas analizuojant pokyčius gyvenamojoje aplinkoje ir miestiečių buityje. Šiuo laikotarpiu Vilniaus, kaip ir kitų Europos miestų, gyvenamosios infrastruktūros modernėjimą lėmė miesto plėtra, didėjanti tarša, gyventojų skaičiaus augimas ir sanitarinius..
Knygoje Vilniaus modernėjimas 1870–1940 m. pristatomas analizuojant pokyčius gyvenamojoje aplinkoje ir miestiečių buityje. Šiuo laikotarpiu Vilniaus, kaip ir kitų Europos miestų, gyvenamosios infrastruktūros modernėjimą lėmė miesto plėtra, didėjanti tarša, gyventojų skaičiaus augimas ir sanitarinius..
Knygoje užsimojama postsekuliarybės požiūriu apmąstyti ir aprašyti nacionalsocialistinės Vokietijos užsimoto ir vykdyto masinio žydų naikinimo vizijas ir praktikas, jų patyrimą iš apačios, aiškinimus dabartyje, vertinimą iš šono. Ypatingas dėmesys skiriamas liudytojų balsų paieškai, skaitymui, inter..