Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija: šaltinių publikacija. Pirmas tomas, Antanas Vienuolis ir amžininkai: laiškų dialogai
Kiekis
Pristatomas pirmas šaltinių publikacijos „Antano Vienuolio asmeninė ir tarnybinė korespondencija“ tomas „Antanas Vienuolis ir amžininkai: laiškų dialogai“. Knygoje skelbiami ne tik rašytojo visi šiandien žinomi ir prieinami dar nepublikuoti ir jau publikuoti laiškai, bet ir laiškų dialogai su amžininkais. Šaltinių publikacijos pirmame tome paskelbtą A. Vienuolio ir amžininkų epistolinį palikimą iš viso sudaro 726 (iš jų 585 – A. Vienuolio) laiškai, atvirlaiškiai, atvirlaiškiai-perlaidos, telegramos, rašteliai ir sveikinimai, kurių chronologinės ribos – 1907–1957 metai. Laiškai surinkti iš įvairių Lietuvos atminties institucijų fondų ir rinkinių bei privačių asmenų archyvų. Knygoje skelbiami A. Vienuolio susirašinėjimo su 199 adresatais fragmentai. Iš Ažuožerių kilęs rašytojas buvo įvairialypė, plačių interesų, talentinga ir labai veikli asmenybė. Gyvendamas iš esmės periferijoje, jis niekada nenutolo ir aktyviai domėjosi Lietuvos kultūriniu, politiniu ir visuomeniniu gyvenimu, nuolatos sukosi svarbiausių įvykių verpetuose, turėjo nemažą būrį bendraminčių, bičiulių ar šiaip pažįstamų. Laiškų adresatai – tai įvairių literatūros ir meno sričių (dailės, muzikos, teatro) atstovai bei mokslo, kultūros, švietimo ir visuomenės veikėjai. Todėl A. Vienuolio laiškus ir laiškų dialogus su amžininkais galima laikyti savotišku vientisu jo epochos – Pirmojo pasaulinio karo ir Nepriklausomybės metų, vokiečių ir sovietų okupacijų laikotarpių – kultūrinio ir iš dalies politinio gyvenimo realijas atspindinčiu kūriniu. Šaltinių publikacija parengta su išsamiais komentarais, atskleidžiančiais A. Vienuolio ir laiškų adresatų santykius, laiškuose minimus asmenis ir įvykius.
