Monografijos

Monografijoje nagrinėjama sudėtinga ir gausaus istoriografinio įdirbio neturinti XIX a. Lietuvos istorijos tema – socioekonominė verslo istorija, konkrečiau – Vilniaus pirklių socialinė ir ekonominė istorija. Atskleidžiama etnokonfesinė ir socialinė pirklių sluoksnio dinamika, jos pokyčiai X..

Monografijoje „Vieši Seimo ryšiai su visuomene", remiantis Lietuvos Seimo atveju, aptariami nacionalinio parlamento komunikacijos ypatumai: parlamentinės informacijos rengimo ir sklaidos aplinkybės, problematika, vaidmuo. Autorius suteikia sisteminiams parlamento ryšiams su visuomene plačios reikšmė..

Konceptas – tai ne tik gyvenvietės Elektrėnų savivaldybėje pavadinimas. Tai kalbinis ir kultūrinis reiškinio suvokimas. Kiekvienas reiškinys, arba tiksliau jo pavadinimas (žodis), turi savo reikšmę, bet ar ji tikrai yra tokia, kokią mums paprastai pateikia žodynai? Ar pateiktoji reikšmė tikrai atskl..

Monografijoje apibendrinta ir kritiškai įvertinta per dvidešimt metų susiformavusi turto ir verslo vertinimo sistema, pačios vertintojų bendruomenės branda, naujų vertybių ir prioritetų atsiradimas, sklaida ir įgyvendinimas ir, žinoma, sistemos transformavimo galimybės, kryptys ir įveikiamos..

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrengin..

Monografijoje susitelkiant ties Platono dialogais, kuriuose dominuoja sielos problematika, naujai interpretuojama platoniškoji kilnios meilės samprata. Apmąstydamas sielos kaip filosofavimo subjekto būdą, Platonas nustato meilę esant palankiausia natūralia būsena filosofavimo siekiams realiz..

Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, diskusijos ap..

Knygoje aptariami daiktai su emaliu, aptikti II–V a. pirmos pusės Lietuvos archeologijos paminkluose. Pateikiama emaliuotų dirbinių chronologija, paplitimas Lietuvoje ir didesnėje Rytų Europos teritorijoje, išskiriami jų gamybos centrai. Emaliuoti daiktai rodo svarų vakarų ir rytų baltų genč..

Monografija „Politinis lūžis ekrane: (po)komunistinė transformacija Lietuvos dokumentiniame kine, videokronikoje ir televizijoje“ – tai pirmasis mokslininkų žvilgsnis į politinių ir socialinių transformacijų, vykusių 1987–1991 metais, vaizdavimą ir refleksiją Lietuvos dokumentiniame kine, vi..

Monografijoje bandoma atsakyti į klausimą, kas lemia pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse Europos Sąjungos šalyse narėse. Aiškinamasi, kas lėmė, kad pasitikėjimo trajektorijos tarp šio regiono valstybių gana ryškiai išsiskyrė. Atkūrus nepriklausomyb..

Nepaisant J.-F. Lyotard’o diagnozuotos „didžiojo pasakojimo“ mirties ir šiuolaikinių rašytojų „nušauto“ siužeto, pasakojimai tebegyvuoja knygų ir žurnalų puslapiuose, ekranuose, mūsų pokalbiuose ir sapnuose. XX amžiuje į pasakojimą imta žiūrėti kaip į universalų, meno rūšies neribojamą fenom..

Monografijoje nagrinėjami nesaugumo dėl darbo – subjektyvios darbuotojų reakcijos į numanomus nepageidaujamus darbo sąlygų pokyčius ar darbo vietos netektį – psichologiniai ypatumai. Socialinių ir ekonominių veiksnių kaita ir darbo pasaulio nenuspėjamumas lemia intensyvius pokyčius organizaci..

Knygoje dėmesys sutelkiamas į dviejų modernaus miesto dėmenų – miesto plėtros ir sanitarinės infrastruktūros pokyčių – tarpusavio sąveiką XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Rusijos imperijos gubernijų centruose Vilniuje, Kaune ir Gardine. Pirmasis dėmuo leidžia pažinti šių modernėjančių mie..

Monografija "Miestai ir kalbos II. Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis" - jau keletą metų trunkančių miestų gyventojų kalbinio elgesio tyrimų tęsinys. Ji parengta analizuojant dviejų mokslinių projektų duomenis: „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ ir „Sociolingvistinis Liet..

Knygoje analizuojama Lietuvos profesionalios istoriografijos genezė ir sklaidos tradicija 1883–1940 metais. Monografijos aktualumą ir naujumą nužymi integralus ir sintetinis žvilgsnis į Lietuvos nacionalinės istoriografijos tapsmą. Pasitelkiamas tarpdisciplininis požiūris ir lyginamoji perspektyva, ..