Monografijos

Knyga skirta paskutinio Europoje pagoniško regiono – Žemaitijos christianizacijai. Pagrindine problema – istoriografijoje egzistuojantis 500 metų chronologinis sampratų skirtumas tarp to, kas laikoma Žemaitijos christianizacijos pabaiga. Vieniems tai – XV a. pradžia (1413–1417 m.) – įvykine..

Šioje kolektyvinėje monografijoje, analizuojant pirminių šaltinių duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos vartojimo įpročius, medžiokl..

Monografijoje analizuojami procedūrinio teisingumo tyrimai, teisėjų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams Lietuvos baudžiamojoje, civilinėje ir administracinėje justicijoje, nagrinėjama, kaip mūsų šalies nuteistieji, nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų bei civilinio ginčo..

Monografijoje analizuojami procedūrinio teisingumo tyrimai, teisėjų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams Lietuvos baudžiamojoje, civilinėje ir administracinėje justicijoje, nagrinėjama, kaip mūsų šalies nuteistieji, nukentėjusieji nuo nusikalstamų veikų bei civilinio ginčo šalys v..

Knygoje tiriama, kaip po Pirmojo pasaulinio karo traukydamos apdilusius dviejų gretutinių imperijų pančius kūrėsi modernios Baltijos valstybės. Jų tarptautinę ir vidaus padėtį veikė tų imperijų vietoje atsinaujinusios abi didžiosios galios ligi vėl priartėjusio dar globalesnio karo. Pirmiausia tos g..

Šaltinių leidinyje publikuojami XVIII a. 8–9 dešimtmečiais parengti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių ir tiltų aprašymai. Šią reviziją inicijavo Iždo komisija. Jos metu valstybės pareigūnai apvažiavo ir apžiūrėjo svarbius kelius, vertino pravažumą gerinusių inžinerinių įrengin..

Šiame sakytinės istorijos metodui skirtame leidinyje keliamas klausimas, kaip sukurti gerą sovietmečio sakytinės istorijos šaltinį, kaip jį parengti archyvui ir ką pravartu žinoti tokį šaltinį analizuojant. Leidinyje aptariama sakytinės istorijos metodo esmė, prielaidos ir pagrįstumas, disku..

Knygoje aptariama švietimo / ugdymo, kultūros ir gamtos sąsaja. Svarstoma, kur ugdant dėti akcentus, kas šiandien yra svarbiausia, o jei visos sritys svarbios, – kaip jos konkuruoja ar sąveikauja, kuria naują pasaulį. Švietimo, kultūros ir gamtos sąsają komplikuoja į jų lauką įsiveržusios ir..

Ši knyga – tai bandymas prieiti prie Lietuvos žydų religinės (iš dalies ir filosofinės) minties paveldo tokiu būdu, kad atsiskleistų jo situacija modernių laikų religijotyrinių ir kai kurių filosofinių idėjų bei kategorijų kontekste, diskutuojant su religijotyroje įsitvirtinusiomis tokiomis kategori..

Monografijoje nagrinėjami mokesčių sistemos teoriniai aspektai, mokslinė literatūra, įstatymai bei teisės aktai, atskleidžiantys istorinius PVM aspektus tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos kontekste. Analizuojamas PVM atsiradimo būtinumas ir ištakos, formavimosi gairės, netiesioginių mokesč..

Mokslo studijoje nagrinėjami minimalios priežiūros priemones gaunančių paauglių psichologiniai sunkumai ir socialinis funkcionavimas remiantis raidos psichopatologijos požiūriu, atsižvelgiant į rizikos ir apsauginių veiksnių sąveiką probleminio elgesio raidos trajektorijoje. Analizuojant atlikto tyr..

Lietuvos politinės minties antologija – tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkų vykdomas projektas, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba, pagal Nacionalinę lituanistikos plėtros 2009–2015 m. programą (projekto nr. LIT 4-15). Pirmasis (iš tr..

Knygoje yra siekiama atskleisti, kokie buvo XVI a. – XVII a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų namai ir kas juose gyveno, kartu ir pateikiant patikrintą budą skaitytojui mintimis nusikelti ir pasižvalgyti po šią privačią namų erdvę, egzistavusią prieš keturis ar penkis ..

Ši knyga – tai folklorinio velnio pavadinimų, vartojamų įvairiose lietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose, sinchroninis tyrimas. Velniavardžiai joje „surikiuoti“ pagal motyvuojamuosius požymius: mitinės būtybės gyvenamąją vietą, būdingąsias išvaizdos ypatybes, veiksmus ar funkcijas, būdo ir psichik..