Pilypo Ruigio žodynas, 1747. I, II, III tomai

Pirmą kartą trimis tomais publikuojamas pirmasis Prūsijos Lietuvoje išleistas lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas – Pilypo Ruigio Littauisch–Deutsches und Deutsch–Littauisches Lexicon, išspausdintas 1747 m. Karaliaučiuje Johanno Heinricho Hartungo spaustuvėje.

Pirmame tome pateikiama žodyno faksimilė, pirmą kartą skirta mokslo reikmėms; šiam leidimui pasirinktas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas egzempliorius.

Antrajame tome publikuojamas Vilmos Zubaitienės parengtas Pilypo Ruigio (Philipp Ruhig, 1675–1749) žodyno kritinis leidimas ir išsami studija. Kritiniame leidime nuosekliai atskleidžiamas Ruigio rėmimasis šaltiniais ir identifikuojami tiek jų nulemti, tiek originalūs žodyno sluoksniai. Įvertinama Frydricho Vilhelmo Hako Vocabvlarivm (1730), Ericho Weismanno Lexicon bipartitum (1725), paties Ruigio darbų – Meletema (1735) ir Betrachtung der Litauischen Sprache (1745), Konstantino Sirvydo Dictionarium trium lingvarum (1677), 1735 m. lietuviškos Biblijos bei Prūsijos Lietuvos rankraštinių žodynų įtaka leksikos atrankai ir registrams. Studijoje taip pat analizuojamos žodyno atsiradimo aplinkybės, pagrindiniai šaltiniai ir jų vaidmuo, aptariami leksikos atrankos principai ir žodyno straipsnių struktūros plėtotė. Šis kritinis leidimas – reikšmingas šaltinis lietuvių kalbos istorijos ir leksikografijos tyrimams, leidžiantis išsamiai pažinti XVIII a. lietuvių kalbos vartoseną ir raidą.

Trečiajame tome skelbiamas Onos Aleknavičienės parengtas Ruigio žodyno lietuviškų žodžių indeksas ir studija. Indeksą sudaro dvi dalys – bendrinių ir tikrinių žodžių – pateikiamos išanalizuotos ir sistemiškai suklasifikuotos žodžių formos. Šis indeksas aktualus kalbos istorikams, leksikologams, leksikografams ir dialektologams, taip pat naudingas knygotyrininkams, paremiologams, religijotyrininkams. Kadangi Ruigio žodynas yra Šviečiamojo amžiaus kūrinys, jame gausu duomenų etnografijos, piniginių vienetų ir mokesčių istorijos, žemės ūkio, botanikos, medicinos ir farmacijos istorijos tyrimams. Studijoje aprašomos pagrindinės rašybos, fonetikos ir morfologijos ypatybės, išryškinant tiek XVIII a. vidurio Prūsijos Lietuvos raštijai būdingus, tiek šiam žodynui savitus bruožus.

Pirmą tomą parengė Ona Aleknavičienė ir Vilma Zubaitienė.

Antrą tomą parengė Vilma Zubaitienė.

Trečią tomą parengė Ona Aleknavičienė.

Visos trys knygos parduodamos komplektu.