Vilniaus pilių fauna nuo kepsnio iki draugo
Šioje kolektyvinėje monografijoje, analizuojant pirminių šaltinių 
duomenis, siekiama geriau pažinti Vilniaus pilių gyventojų socialinę 
struktūrą ir reikšmingus kasdienybės dėmenis – supusią aplinką, 
higieninę situaciją, mitybos ypatumus, gyvulių auginimo specifiką, mėsos
 vartojimo įpročius, medžioklės reikšmę, medžiojamą fauną bei jos kelią 
iki pilies virtuvės stalo ir galiausiai – atliekų tvarkybą. Šešių 
mokslininkų komanda, nuodugniai ištyrusi Vilniaus pilių teritorijoje 
surinktą zooarcheologinės medžiagos kolekciją, kaulo bei rago dirbinius,
 taip pat istorinių šaltinių duomenis, atskleidžia naujus arba dar 
menkai žinotus faktus. Skaitytojas knygoje ras atsakymus į klausimus, 
kada Lietuvą pasiekė pirmieji kalakutai, triušiai ar karpiai, kokie 
šunys lydėjo valdovus medžioklėse, kaip keitėsi naminių gyvulių dydis ir
 kaina skirtingais istoriniais laikotarpiais, kodėl Lietuvoje 
gyvenusiais laukiniais arkliais nebuvo galima jodinėti, kas nutiko trims
 gyviems taurams, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos siųstiems į 
Konstancą imperatoriui Zigmantui I, bei daugelį kitų mokslininkų 
bendruomenę ir plačiąją visuomenę turinčių sudominti istorijos detalių.

 
		
		 
									 
                   
                      
