Paieška

Šios studijos, apimančios humanitarinių ir socialinių mokslų sritis lietuvių ir anglų kalbomis, tikslas buvo atsakyti į tokius klausimus: kiek panašus ir kiek skirtingas humanitarinių ir socialinių mokslų diskursas (konkrečiau – mokslinis straipsnis), kokie jo ypatumai? Kokia įvairovė egzistuoja tiriamų mokslo sričių v...

Tai unikali rinktinė, kurios nemarginalūs tekstai, atskleisdami visuminį Arvydo Šliogerio filosofijos vaizdą, atveda skaitytoją iki pačių jos pakraščių – egzistencinių ir metafizinių patirties paraščių. Čia mes regime visą didingą iškiliausio mūsų filosofo mąstymo panoramą – nors ir atsiveriančią kiek mažesniu masteliu...

Knygoje aprašomos lietuvių bendrinės tarties atsiradimo sąlygos ir aplinkybės XIX–XX a. sandūroje, jos norminimas ir vartojimas tarpukario Lietuvoje, sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę 1990 metais. Šio kalbos lygmens norminimo pagrindus paklojo Jonas Jablonskis 1901 m. gramatikoje. Tarpukariu lietuvių profesion...

Knygoje aprašomos lietuvių bendrinės tarties atsiradimo sąlygos ir aplinkybės XIX–XX a. sandūroje, jos norminimas ir vartojimas tarpukario Lietuvoje, sovietmečiu ir atkūrus nepriklausomybę 1990 metais.Šio kalbos lygmens norminimo pagrindus paklojo Jonas Jablonskis 1901 m. gramatikoje. Tarpukariu lietuvių profesionalioj...

Monografijoje analizuojama lietuvių dvikamienių asmenvardžių trumpiniai ir jų kilmės pavardės. Aptariami trumpinių struktūros, darybos ir raidos ypatumai. Skiriama baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų antroponimų tyrėjams. Monografija taip pat gali naudotis kalbotyros magistrantai ir doktorantai....

Monografijoje „Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai" yra analizuojami atliekant eksperimentą (diskurso kūrimu testu) iš aukštųjų mokyklų studentų gauti sakytiniai lietuvių ir anglų prašymai - jų mandagumo strategijos ir realizacijos, siekiama nustatyti ir paaiškinti tirtų kalbų vartotojų prašymų ...

Studijoje, remiantis projekto „Kalbinių nuostatų ir mokymosi motyvacijos įtaka lietuvių kalbos mokėjimui“ (2017–2019 m.) duomenimis, analizuojamas Vilniaus lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų gimnazijų trečių klasių mokinių lietuvių kalbos mokėjimas, kalbinės nuostatos ir motyvacija. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo ...

Knygoje pirmą kartą publikuojamas žymiojo Mažosios Lietuvos filologo Frydricho Kuršaičio (1806–1884) vokiškai parašyto veikalo „Lietuvių kalbos tyrimai“ antrosios dalies (1849) vertimas į lietuvių kalbą. Šis Kuršaičio darbas yra ypač svarbus akcentologijos istorijai dėl jame aprašytų lietuvių kalbos priegaidžių, vardaž...

Knygoje pirmą kartą publikuojamas žymiojo Mažosios Lietuvos filologo Frydricho Kuršaičio (1806-1884) vokiškai parašyto veikalo „Lietuvių kalbos tyrimai" antrosios dalies (1849) vertimas į lietuvių kalbą. Šis Kuršaičio darbas yra ypač svarbus akcentologijos istorijai dėl jame aprašytų lietuvių kalbos priegaidžių, vardaž...

Paskaitų konspektas, pritaikytas daliai VU Filologijos fakulteto bakalauro pakopos studentams dėstomo kalbos istorijos ir dialektologijos kurso poreikių, būtent, istorinei fonologijai, nes morfologija čia neliečiama. Svarbiausia, ko buvo siekta – pamėginti paprastai ir aiškiai išdėstyti pamatinius lietuvių kalbos fonol...

Šio leidinio tikslas yra panagrinėti keletą metodikos klausimų, kurie gali būti svarbūs lietuvių kalbos kaip svetimosios mokytojams. Čia aptariami gimtosios ir negimtosios kalbų mokymosi ir išmokimo skirtumai ir panašumai, darbo su pradedančiaisiais mokytis lietuvių kalbos ypatumai, produkcinių ir recepcinių gebėjimų u...

Monografijoje siekiama integruoti paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvą į šiuolaikinės dialektologijos diskursą, atskleisti paprastojo kalbos bendruomenės nario ir tyrėjo perspektyvų skirtis ir sutaptis (ir jų priežastis). Labiausiai, žinoma, norima išsiaiškinti ir parodyti, kaip kalbos variantiškumo prasmę kur...

Monografijoje siekiama integruoti paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvą į šiuolaikinės dialektologijos diskursą, atskleisti paprastojo kalbos bendruomenės nario ir tyrėjo perspektyvų skirtis ir sutaptis (ir jų priežastis). Labiausiai, žinoma, norima išsiaiškinti ir parodyti, kaip kalbos variantiškumo prasmę kur...

Monografijoje nagrinėjami du skirtingi – XIX a. antrosios pusės ir XX a. vidurio – lietuvių prievartinės migracijos atvejai: pirmasis – į Rusijos Užvolgį, antrasis – į Kazachstaną. Abu šie atvejai turi bendrą bruožą – vienokį ar kitokį savo lietuviškos etnokultūrinės tapatybės išlaikymą ir perdavimą per kartas. Taip pa...

Monografijoje nagrinėjami du skirtingi – XIX a. antrosios pusės ir XX a. vidurio – lietuvių prievartinės migracijos atvejai: pirmasis – į Rusijos Užvolgį, antrasis – į Kazachstaną. Abu šie atvejai turi bendrą bruožą – vienokį ar kitokį savo lietuviškos etnokultūrinės tapatybės išlaikymą ir perdavimą per kartas. Taip pa...